- zelnius
- 2 ×zelnius sm. žr. zelnierius: Nesa jis meldėsi Pono aukščiausiojo, tas pastiprino jam jo ranką, idant jis pasmaugtų stiprųjį zelnių (orig. ſielniu), ir paaukštinojo ragą savo žmonių BBSir 47,6.
Dictionary of the Lithuanian Language.
zelnius
Look at other dictionaries:
zelnius — 1 ×zel̃nius (nlt.) sm. (2) Mžk, Skrb, Žeml mokinys, padėjėjas: Prisistatė jau du zelniù Vkš. Kitą kartą šuva nuėjęs pas vilką ir pristojęs par zelnių, norėdamas išsimokyt arklius pjauti Sln … Dictionary of the Lithuanian Language
